Psalmynas 94

₁Atpildo Dieve, VIEŠPATIE,

atpildo Dieve, pasirodyk!

₂Pakilk, žemės Teisėjau,

duok įžūliesiems, ką jie užsidirbo!

₃VIEŠPATIE, kiek dar ilgai tie nedorėliai,

kiek dar ilgai tie nedorėliai džiūgaus?

₄Įžūliai kalba ir giriasi,

puikuojasi visi piktadariai.

₅VIEŠPATIE, jie trypia tavo tautą.

Jie engia tavo paveldą,

₆galabija našlę ir ateivį,

žudo našlaitį.

₇Jie mano: „VIEŠPATS to nemato,

Jokūbo Dievui tai nerūpi“.

₈Susipraskite, žmonės bukapročiai!

Kvailiai, kada jūs įgysite išminties?

₉Nejau tas, kuris įdėjo ausis, negirdės?

Nejau tas, kuris padarė akis, nematys?

₁₀Argi nebaudžia tas,

kuris drausmina tautas

ir moko žmoniją išminties?

₁₁VIEŠPATS žino žmonių užmojus,

jis žino, kad tai tik kvėptelėjimai.

₁₂Laimingas žmogus, kurį tu, VIEŠPATIE, drausmini,

kurį mokai savo įsakymų,

₁₃norėdamas suteikti jam ramybės varguose,

kol nedorėliui kasama duobė.

₁₄Juk VIEŠPATS neapleis savo tautos,

nepaliks savo paveldo.

₁₅Juk teismo nuosprendis bus vėl teisingas,

ir visi doros širdies žmonės jį vykdys.

₁₆Kas apgins mane nuo šių nedorėlių,

kas užstos mane prieš šiuos piktadarius?

₁₇Jei VIEŠPATS man nepadėtų,

netrukus gyvenčiau tyliame kape.

₁₈Kai manau: „Mano koja slysta“, –

tavo gerumas, VIEŠPATIE, mane stiprina.

₁₉Kai būnu neramus ir susirūpinęs,

tu paguodi mane ir pralinksmini.

₂₀Tu negali būti bičiulis nedorų teisėjų,

kurie kankina įstatymais.

₂₁Jie sąmokslauja prieš teisiojo gyvastį

ir mirčiai pasmerkia nekaltą žmogų.

₂₂Bet VIEŠPATS – mano tvirtovė,

ir mano Dievas – mano užuovėjos Uola.

₂₃Jis atmokės jiems už jų nedorus darbus,

sunaikins juos už jų nedorumą.

VIEŠPATS, mūsų Dievas, juos sunaikins.